darytinis

2 darýtinis, -ė adj. (1) 1. SD186, K darytas, dirbtas: Darýtinis pienas Ds. Praėjusiame šimtmetyje gavėnios metu valstiečiai pridarydavo piltinio, arba darytinio, pieno atsargas rš. Darýtinės (lietinės) žvakės Kv. ║ mat.: Darytinė proporcija, funkcija Z.Žem. 2. (neol.) gram. veikiamasis: Veiksmažodis turi tris veikslus, arba išvaizdas: a) darýtinis (activum), b) savyveikslis (reflexivum) ir c) kentėtinis (passivum) Jn. 3. dažytas: Audimas darýtinis, kurs yra darytas, t. y. marginis J.